hypertropin scam

2017 m. metinis pranešimas

Add comments

UAB „Biržų vandenys“ yra gamybinio profilio įmonė, kurios veiklos tikslas – išgauti ir patikimai tiekti geros kokybės šaltą geriamąjį vandenį abonentams (vartotojams), į kanalizacijos tinklus priimti nuotekas iš gyventojų, pramonės įmonių, kitų vartotojų bei valymo įrenginiuose išvalyti nuotekas nuo teršiančių medžiagų ir santykinai švarų vandenį išleisti į atvirus vandens telkinius.

Bendrovės veiklos sėkmė priklauso nuo tiekiamų paslaugų kokybės. Todėl visa bendrovės veikla orientuota į vartotojų poreikių tenkinimą.

UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ „BIRŽŲ VANDENYS“

METINIS PRANEŠIMAS

2017 m.

  1. Objektyvi bendrovės būklės,veklos vydymo ir plėtros apžvalga, pagrindinių rizikos rūšių ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduria, apibūdinimas.

UAB „Biržų vandenys“ (toliau-Bendrovė) vandentvarkos paslaugas teikianti bendrovė, kurios paskirtis – Biržų miesto ir rajono aptarnaujamoje teritorijoje patikimai ir kuo mažesnėmis sąnaudomis užtikrinti gyventojams geriamojo vandens tiekimą ir tvarkomų nuotekų paslaugas.

Valstybinė kainų ir energetikos komisijos 2015 m. birželio 18 d nutarimu Nr.O3-364 Bendrovei išduota Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos licencija Nr. L7-GVTNT-30.

Biržų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimu, uždaroji akcinė bendrovė „Biržų vandenys“ paskirta viešuoju geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju Biržų rajono savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijoje.

Savivaldybės taryba 2017m. liepos 5 d. sprendimu paskyrė UAB „Biržų vandenys“ pavirišinių nuotekų tvarkytoja Biržų rajone.

Bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba, bendrovės vadovas-direktorius.

2017 m. atnaujinta Bendrovės valdyba sudaryta 5 narių:

  1. Audris Mukas – valdybos pirmininkas, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas;
  2. Vytautas Džėja – valdybos narys, Savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas-ekologas;
  3. Daina Kolomakienė – valdybos narė, Savivaldybės administracijos strateginio planavimo ir turto valdymo skyriaus vyriausoji specialistė;
  4. Zita Marcinkevičiūtė – valdybos narė, Savivaldybės administracijos strateginio planavimo ir turto valdymo skyriaus vedėja;
  5. Giedrius Neviera – valdybos narys, statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas.

Bendrovės valdyba 2017 metais  analizavo įmonės finansinę veiklą ir rezultatus, išnagrinėjo ir patvirtino  finansines ataskaitas, sprendė,  dėl įmonės lėšomis vykdomų investicinių projektų iškilusius, bei kitus su įmonės veikla susijusius klausimus.

Uždaroji akcinė bendrovė „Biržų vandenys” savo veiklą vykdo, vadovaudamasi LR akcinių bendrovių įstatymu, LR įmonių įstatymu, kitais LR galiojančiais norminiais aktais, bei įmonės įstatais, o taip pat geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencija Nr.L7-GVTNT-30. UAB „Biržų vandenys“- 93,1 proc. akcijų priklauso savivaldybei ir 6,9 proc. – AB „Orlen Lietuva“.

Bendrovėje taikomos paslaugų kainos buvo suderintos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu ir patvirtintos Biržų rajono savivaldybės tarybos 2016-12-28 sprendimu Nr. T-245. Šios kainos pradėtos taikyti nuo 2017 m.vasario 1 d.

2017 m. Bendrovės eksploatuojama infrastruktūra

UAB „Biržų vandenys“ vandens tiekimo sistemą sudaro 18 vandenviečių, iš jų viena aptarnauja Biržų miestą, likusios 17 mažesnes gyvenvietes. Bendrovė  aprūpina vandeniu Germaniškio, Juostaviečių, Kupreliškio, Kvetkų, Kučgalio, Medeikių, N.Radviliškio, Obelaukių, Pačeriaukštės, Papilio kaimų ir Vabalninko miesto gyventojus. 2017 m. bendrovės vandenvietėse išgauta ir patiekta 306978 kub.m.vandens.

Nuotekos Biržų rajone 2017 m. tvarkomos eksploatuojant 42 nuotekų perpumpavimo siurblines. 2017 m. sutvarkyta 1233 tūkst. kub.m.nuotekų. Nuotekos valomos 14 valymo įrenginių. Bendrovė eksploatuoja Biržų ir Vabalninko miestų, Anciškių, Mieliūnų, Ramongalių, Kvetkų, Kupreliškio, Kučgalio, Kirdonių, Kratiškių, N. Radviliškio, Pačeriaukštės,  Obelaukių, Skrebiškių kaimų nuotekų šalinimo sistemas.  Didžiausias nuotekų kiekis, kuris 2017 m.sudarė 79 proc nuo visų rajone išvalytų nuotekų, išvalytas Biržų miesto valymo įrenginiuose.

2017 m. pabaigoje bendrovė eksploatavo 78 km. vandentiekio tinklų ir  110,7  km. nuotekų tinklų.

Vandens ir nuotekų apskaita

Bendrovė vandens ir nuotekų apskaitą ir apskaitos prietaisų priežiūros kontrolę vykdo vadovaujantis LR teisės aktais. Skaitiklių tinkamumą naudojimui reglamentuoja LR Metrologoijos įstatymas.Už visą vandens ir nuotekų apskaitos skaitiklių ūkį (6932 skaitikliai)  atsakingas klientų aptarnavimo skyrius. Skyriaus kontrolieriai keičia vandens skaitiklius, tikrina vandens skaitiklų parodymų teisingumą. 2017 metais patikrinta 2409 klientai, iš jų 2278 keičiant skaitiklius.

Vartotojai ir abonentai

Bendrovės paslaugomis besinaudojančių vartotojų (gyventojų) skaičius yra 6037, (2016m.buvo 5904) iš kurių 4128 vartotojams tiekiamas ir vanduo ir tvarkomos nuotekos, 642 vartotojams tiekiamas tik vanduo ir 1267 vartotojams tik cetralizuotai surenkamos nuotekos. Bendrovės paslaugomis naudojasi 301 abonentas (įmonės) (2016m. buvo 290). Kaip matome 2017 metais pasirašytos 133 naujos paslaugų teikimo sutartys su gyventojais ir 11 su įmonėmis.

Pagrindinės veiklos rizikos

Vykdant vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklą, yra fiksuojamos vandens netektys ir nuotekų infiltracija. 2017 m.vandens netektys rajone sudarė 47 proc., Biržų mieste 39 proc., kaime 61 proc. Didžiausią vandens nuostolių dalį dėl blogos tinklų būklės sudaro praradimai Kvetkų, Kirdonių, Kupreliškio ir kai kuriose kaimo vietovės. Lietuvos vandens tiekėjų asocijacijos 2016 metų duomenimis vidutinis vandens nuostolių lygis Lietuvos vandentiekyje siekia 32 proc. Analizuojant kiekvieną rajono gyvenvietę atskirai, matyti, kad kai kuriose iš jų vandens nuostoliai yra dvigubai didesni už vidutinius.(1 lentelė). Taip yra dėl objektyvių priežasčių: investicijų trūkumo, blogos infrastruktūros būklės. Bendrovė neturi tinklų brėžinių. Vandentiekio vamzdžių orientacines vietas žino tik ilgą laiką įmonėje dirbantys darbuotojai, tačiau jų žinios nevisada tikslios. Tinklai buvo vedžiojami per privačius gyventojų sklypus netinkamos kokybės vamzdžiais, ypač nepatenkinamos vamzdžių jungtys. Taip pat nevisada aišku kiek įvadų turi vartotojas ir kur įvadų prijungimo vietos. Dar viena aktuali problema – šulinių nebuvimas. Taupymo sumetimais įvadai ir vamzdžių jungtys buvo užkasami po žeme neįrengiant šulinio. Tinkle dažniausiai nėra ir sklendžių. Visa tai stipriai apsunkina vandens nuostolių paiešką, nes tinkle kuriame nėra šulinių ir sklendžių, praktiškai neįmanoma naudoti jokios nuostolių paieškos įrangos, paieškos darbai vykdomi vykdant tinklų apžiūrą. Bene vienintelis problemų sprendimo būdas – investicijos į vandens tinklų infrastruktūros atnaujinimą ir telemetrijos įrengimą, kas leistų stebėti vandenviečių darbo parametrus ištisą parą ir operatyviai reaguoti į atsiradusius gedimus.

  1. lentelė. 2017 m. vandens netektys.
Eil. Nr. Vandenvietės Patiekta vandens tūkst. m3 Parduotas vandens kiekis
tūkst. m3
Netektys
tūkst. m3
Netektys
Proc.
1 Kirdantys 36178 2979 33199 91,77
2 Kupreliškis 26918 3735 23183 86,12
3 Kvetkai 7917 1840 6077 76,76
4 Pabiržė 8521 2866 5655 66,37
5 Germaniškis 15449 5826 9623 62,29
6 Medeikiai 8476 3286 5190 61,23
7 Kučgalys 13874 5497 8377 60,38
8 N. Radviliškis 17971 7705 10266 57,13
9 Pačeriaukštė 9473 4098 5375 56,74
10 Juostavieciai 6763 3023 3740 55,30
11 Obelaukiai 1453 885 568 39,09
12 Biržai 374445 228261 146184 39,04
13 Vabalninkas 14860 9561 5299 35,66
14 Kratiškiai 15818 10742 5076 32,09
15 Papilys 6351 4552 1799 28,33
16 Likėnai 16272 12122 4150 25,50
VISO 580739 306978 273761 47,14

Rimtų problemų turime ir tvarkant nuotekas. Iš pateiktų duomenų, (2 lentelė) matome, kad metinis tik Biržų miesto paviršinių nuotekų patekimas į mūsų eksploatuojamą buitinių nuotekų infrastruktūrą arba infiltracija (skirtumas tarp valymo įrenginiuose išvalytų ir apmokėtų nuotekų) siekia 638 tūkst. kub.m. arba sudaro 66 proc.Panašaus dydžio infiltracija Biržų miesto valymo įreginiuose fiksuojama kiekvienais metais. Panaši padėtis ir visų ekploatuojamų kaimų nuotekų sistemose. Daugumos nuotekų tinklų (apie 50 %) būklė nepatenkinama, todėl būtinas vamzdynų rekonstravimas. Dalis nuotekų valymo įrenginių (išskyrus Biržų miesto, Pačeriaukštės, Kirdonių, Obelaukių, Pabiržės, gyvenviečių) yra fiziškai ir morališkai nusidėvėję, jų eksploatacija nuostolinga ir neefektyvi. Ankščiau įrengtų nuotekų tinklų būklė nepatenkinama. Dauguma vamzdynų keramikiniai arba gelžbetoniniai, jie greitai lūžta, bei nėra visiškai sandarūs. Dėl esančių nelankščių sandūrų vamzdynuose padidėja infiltracija, kita to priežastis tai lietaus nuvedimo sistemų pajungimas į buitinių nuotekų tinklus. Pastebėtos tendencijos, kad infiltracija priklauso ir didėja nuo kritulių kiekio ypač liūčių metu ( Biržų mieste padidėja dvigubai). Nuotekų kiekį įtakoja sezoniškumas, aplinkos faktoriai, gruntinis vanduo. Visi šie faktoriai didina eksploatacines išlaidas.

  1. lentelė. 2017 m. nuotekų infiltracija.
Eil. Nr. NVĮ Parduota nuotekų tūkst. m3 Valytos nuotekos tūkst. m3 Infiltracija tūkst. m3 Infiltracija proc.
1 Kvetkai 960 14342 13382 93,31
2 N. Radviliskis 5011 66440 61429 92,46
3 Vabalninkas 8514 93544 85030 90,90
4 Ramongaliai 561 3969 3408 85,87
5 Kučgalys 2601 16201 13600 83,95
6 Anciškiai 471 2813 2342 83,26
7 Skrebiškiai 1724 9933 8209 82,64
8 Kratiškiai 632 2952 2320 78,59
9 Obelaukiai 1912 8494 6582 77,49
10 Pačeriaukštė 3114 11402 8288 72,69
11 Kupreliškis 846 2942 2096 71,24
12 Biržai 292612 968584 675972 69,79
13 Mieliūnai 2332 7203 4871 67,62
14 Kirdonys 5964 7523 1559 20,72
15 Likėnai 17657 18937 1280 6,76
VISO 344911 1235279 890368 72,08

Ir toliau įgyvendinamos didelių investicijų nereikalaujančios priemonės: Biržų mieste bendrovės avarinės brigados atliko kontrolinę vandentiekio tinklų apžiūrą, atliktas tinklų sklendžių defektavimas. Defektų šalinimo darbai bus atliekami ir 2018 m. Kirdonių kaime atliktus vandetiekio tinklų trasavimo darbus, nustatytos didžiausių vandens netekčių vietos. Pašalinus tik dalį defektų pagerėjo vandens tiekimo parametrai gyventojams. Analogiški darbai bus vykdomi ir kitose gyvenvietėse, kuriose yra didelės vandens netektys.

Per metus likviduota 118 vandentiekio tinklų avarijų. Vandentiekio tinklų avaringumas turi didelę įtaką bendrovės veiklai, įgyvendinus ankščiau minėtas priemones sumažės dėl avarijų atjungiamų būstų skaičius, bei kiti su tuo susiję nuostoliai.

Avarinė tarnyba likvidavo 112 kanalizacijos avarijų. Bendrovės specialistai Biržų mieste pradėjo nustatinėti vietas kur lietaus nuvedimo tinklai įjungti į buitinių nuotekų tinklus nustačius pažeidimus nutraukiamas lietaus vandens patekimas.

Vandens kokybė

Vartotojams tiekiamas vien tik požeminis gėlas vanduo, kuris atitinka Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtintos pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455, reikalavimus. Biržų miesto vandenvietės tiekiamo požeminio vandens kokybė pagal visus rodiklius atitinka Lietuvos higienos normos reikalavimus keliamus geriamam vandeniui, nes vandenvietėje yra įrengti vandens gerinimo įrenginiai, iš kurių į miestą paduodamas nugeležintas vanduo. Daugeliui kaimo gyvenviečių tiekiamame vandenyje yra padidintas geležies  kiekis, vandenvietėse pirminiam vandens paruošimui reikia įrengti nugeležinimo filtrus. Vandens gerinimo įrenginiai įrengti tik Biržų miesto, Pačeriaukštės ir Kratiškių  gyvenviečių vandenvietėse. Ateityje tokių įrenginių dar reikės įrengti 14-oje vandenviečių. Bendrovės tiekiamo vandens kokybę nuolat kontroliuoja atestuota geriamojo vandens laboratorija.

         2.Finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė, su aplinkos ir pesonalo klausimais susijusi informacija        

Veiklos  rezultatai

Bendrovės finansinė atskaitomybė parengta pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus bei Verslo apskaitos standartų rekomendacijas. Savivaldybės tarybai  2016 m. gruodžio 28 d. sprendimu nustačius naujas geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainas, kurios įsigaliojo nuo 2017 m. vasario 1 d. pagerėjo bendrovės finansinė padėtis. Lyginant 2017 metų finansinius rezultatus su   2016 metais  pajamos padidėjo 195909 Eur.

          Iš vandens pardavimo 2017 m. gauta 63857 Eur., pajamų daugiau negu 2016 metais, nuotekų pardavimai padidėjo 35911 Eur. 2017 metais 1 m3 vandens tiekimo savikaina buvo 0,89 Eur/ m3, nuotekų tvarkymo 1 m3 savikaina – 1, 82 m3. Kaip matome iš 2 lentelėje pateiktų duomenų, 2017 metų Bendrovės ataskaitinių metų pelnas – 39008 Eur.

Bendrovė 2017 m. gavo 944001 Eur pajamų . Pagrindiniai UAB „Biržų vandenys“veiklos rodikliai pateikta lentelėje:

3 lentelė. UAB „Biržų vandenys“veiklos rodikliai.

Rodikliai Mato vnt. 2016 2017
Išgauta vandens tūkst. m3 608 581
Parduota vandens tūkst. m3 321 307
Išvalyta nuotekų tūkst. m3 1149 1233
Apmokėta už nuotekų tvarkymą tūkst. m3 339 347
Pajamos tūkst. Eur. 748 944
Sąnaudos tūkst. Eur. 896 905
Pelnas (-nuostolis) tūkst. Eur. -148,5 39

Vartotojų skaičiui nežymiai padidėjus, panašiu santykiu turėjo padidėti ir geriamojo vandens suvartojimo apimtys, tačiau ataskaitiniais metais geriamojo vandens pardavimai sumažėjo 13526 kub. m. Vartotojų skaičiui ne mažėjant, suvartojamo vandens apimtys mažėja, nes vandens suvartojimą mažina verslo subjektai.

UAB „Biržų vandenys“ įgyvendindama Biržų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu patvirtiną UAB „Biržų vandenys“ 2015-2019 m. veiklos planą ir siekdama sumažinti įrengimų eksploatavimo išlaidas bei užtikrinti aplinkosauginių reikalavimų laikymąsi 2017 metais automatizavo Likėnų, N. Radviliškio nuotekų valyklų ir siurblinių bei nuotekų siurblinių Pabiržėje ir dviejų siurblinių Biržų mieste valdymą, taip pat vykdė kitus remonto-atstatomuosius darbus.  2017 metais baigtas visų tarnybų aprūpinimas transportu, kas leidžia operatyviau spręsti klientų aptarnavimo bei avarijų likvidavimo klausimus.

Plečiasi Bendrovės teikiamų paslaugų ratas, Savivaldybės taryba 2017 m. liepos 5 d. sprendimu paskyrė UAB „Biržų vandenys“ atsakinga už paviršinių nuotekų tvarkymą Biržų rajone. Nuotekų tvarkymo paslaugų koncentravimas leis geriau kontroliuoti papildomo lietaus vandens patekimą ir gruntinio vandens infiltraciją į buitinių nuotekų tinklus.

Sąnaudos

Biržų miesto nuotekų valykloje eksploatuojama nuotekų dumblo kompostavimo aikštelė. 2017 metais buvo pagaminta 438 t., komposto. Kompostavimo procesuose daugiausia išlaidų tenka kuro sąnaudoms (atliekų smulkintuvas, komposto vartytuvas, ratinis krautuvas, sijotuvas), jos sudaro apie 59 proc. visų išlaidų.

Tiekiant geriamą vandenį, šalinant bei valant nuotekas, bendrovės pagrindines sąnaudas sudaro: darbo užmokestis, išlaidos elektros energijai ir kurui, medžiagoms pirkti, ilgalaikiam turtui atnaujinti, paslaugų pirkimui ir  mokesčiams. Patiriamos sąnaudos vandens išgavimui, tiekimui, nuotekų surinkimui ir valymui, įtakoja veiklos rezultatus. Sąnaudų struktūra pateikta žemiau esančioje 3 lentelėje:

  1. lentelė. Sąnaudų struktūra pagal išlaidų straipsnius (% )
Sąnaudų straipsniai 2016 2017
Remonto ir eksploatacinės medžiagos 10,1 7,7
Kuras 3,8 4,2
Šiluma 1,1 1,0
Elektros energija 13,7 12
Ilgalaikio turto nusidevėjimas 18,8 21,6
Darbo apmokėjimo sąnaudos 31 29,8
Atskaitymai soc. draudimui 9,6 9,2
Kitos sąnaudos 8,3 11,4
Mokesčiai 3,6 3,1

Didžiausią dalį sąnaudų stuktūroje – 39,6 proc.sudaro darbuotojų darbo užmokestis su mokesčiais socialiniam draudimui. Ilgalaikio turto nusidėvėjimas – 18,8 proc.,išlaidos elektros energijai sudaro 13,7 proc. visų sąnaudų. Suvartotos elektros energijos sąnaudos 2017 m. sudarė 108 tūkst. Eur (2016 m.– 121 tūkst. Eur). Dėl sumažėjusios elektros energijos kainos ir įdiegtų automatikos priemonių sąnaudos už suvartotą elektros energiją sumažėjo. Einamųjų remontų, paslaugų, medžiagų, atsarginių detalių ir kuro, bei kitų išlaidų sąnaudos sudaro 23,3 proc. Mokesčių sąnaudos sudaro 3,1proc., bendrų metinių sąnaudų.

Nepakankamos investicijos eksploatuojamam turtui atstatyti ir technologijoms tobulinti didina ne tik geriamo vandens nuostolius, paviršinio gruntinio vandens infiltraciją į nuotekų tinklus, avaringumą, bet ir visus kitus eksploatacinius kaštus.

Personalas

2017 metais bendrovėje dirbo 41 darbuotojas, iš jų 8 administracijos ir inžineriniai techniniai darbuotojai, 6 vandens ūkio kontrolieriai, 27 darbininkai, kurie dirbantys valymo įrengimuose, taip pat vykdantys pagrindinius profilaktikos, remonto, avarijų likvidavimo darbus, teikiantys paslaugas klientams bei atliekantys bendrovės pastatų ir įrengimų remonto darbus. Vadovaujantis naujojo darbo kodekso reikalavimais parengta nauja bendrovės darbo apmokėjimo sistema, bei peržiūrima bendrovės struktūra, tikslinamos darbuotojų darbo funkcijos

Bendrovės veiklos planai  2018 m.:

Kartu su Savivaldybės administracija išnagrinėti nuotekų šalinimo ir vandens tiekimo problemas, nesijungimo priežastis ir parengti priemones, kurios skatintų gyventojus naudotis sukurta infrastruktūra.

  • Įvertinti paviršinių nuotekų tinklų būklę ir parengti priemones tolesnei jų eksploatacijai.
  • Parengti kaimų geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo objektų, neturinčių licencijų šiai veiklai perėmimo tvarką.
  • Tikrinti, kaip gyventojai eksploatuoja nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, pasitelkiant Aplinkos apsaugos agentūros ar Savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus pareigūnus bei panaudojant dūmų generatorių ar kitas technines priemones nustatyti vartotojus, kurie galimai nelegaliai prisijungę prie nuotekų tinklų, bei lietaus kanalizaciją įjungę į buitinių nuotekų tinklus.
  • Siekiant pagerinti nuotekų išvežimo paslaugų teikimą gyventojams planuojama įsigyti asenizacinę mašiną.
  • Biržų kaime (apie 80 vartotojų) vandens tiekimą iš privataus gręžinio planuojama pakeisti ir juos prijungti prie Biržų miesto centralizuotų vandentiekio tinklų.
  • Tęsti Biržų miesto vandenvietės automatizavimo darbus, atnaujinant įrengimų darbo stebėjimo- valdymo sistemą.
  • Pagerinti darbuotojų darbo ir buities sąlygas atliekant buitinių ir kitų patalpų remontą.
  • Vietovėse kur patiriamos didelės vandens tiekimo netektys vykdyti tinklų renovaciją.
  • Pastoviai kontroliuoti atsiskaitymo už paslaugas duomenų teisingumą.
  • Gavus ES fiansavimą tęsti tinklų inventorizaciją ir SAZ įteisinimą;
  • Aptarnaujamoje teritorijoje patikimai ir mažiausiomis sąnaudomis tiekti geros kokybės geriamąjį vandenį vartotojams, racionaliai naudojant gamtos išteklius.
  • Tęsti vandens tiekimo netekčių mažinimo darbus Kvetkų, Kupreliškio, Kirdonių, Juostaviečių gyvenvietėse.
  • Ieškoti nuotekų komposto panaudojimo galimybių.
  • Ypatingą dėmesį skirti atsiskaitymų kontrolei ir skolų išieškojimui.

 

UAB „Biržų vandenys“ direktorius                                                            Rimantas Martinonis

rugsėjo 4th 2015 Veikla